Gera, kai žmonės gali dirbti savo mėgiamą darbą ir iš jo uždirbti pakankamai pragyvenimui. Apie tai kalbamės su Tomu, kuriam virtuvės baldų gamyba kažkada buvo tik hobis, o dabar – malonus ir pelningas darbas.
Kokia buvo pradžia, kaip ėmeisi tokios veiklos?
Kadangi sakiau, kad tai ilgai buvo mano hobis, tai natūralu, kad ir pradėjau dar tada, kai nedirbau. Turbūt mokyklos metais su kitais berniukais smagiai leisdavome laiką per darbų pamokas. Ne visi vaikai turi tokius gerus darbų mokytojus, kokius mes turėjome. Vienas mokydavo dirbti su metalais, kitas su mediena. Man labai patiko darbų pamokos, būdavo, ir grįžęs dar ką nors pagamindavau. Tėvai džiaugdavosi, kai padarydavau gerų daiktų. Nors pas mus mokykloje visi dar darė tik rakandus virtuvei, man kilo noras bandyti pačiam padaryti ir virtuvės baldus. Dėl to pagaminau stalus, kėdes, spintelę vieną.
Kada pradėjai ją rimčiau plėsti?
Studijų metais mokiausi humanitarinius mokslus, bet vis savaitgaliais grįždavau į savo gimtinę, kur ten garaže meistraudavau. Draugai juokdavosi – vos ateina savaitgalis, aš tik pradedu važiuoti link namų, jau mano telefonas netyla, skambinėja žmonės ir prašo, kad tai vieną darbelį, tai kitą padaryčiau. Ir mergina klausdavo, ar aš kada nors ilsiuosi. Ji dažnai kartu važiuodavo, nes mes kurortiniame miestely gyvename. Tai man kažkaip akivaizdu ir būdavo, kad čia tarsi poilsis. Ji eidavo pailsėti į turistų traukos vietas, o aš eidavau į garažą. Po tokio savaitgalio ji būdavo išleidusi bent 100 litų, o aš – uždirbęs bent 200. Ir abu gerai pailsėdavome. Kažkaip kažkuriuo metu ėmiau dar ir nesąmoningai investuoti į šią veiklą. Mano svajonėmis buvo nusipirkti vienokias, kitokias stakles, nusipirkti gerus įrankius. Taip pamažu ir nutiko, kad baigęs studijas supratau, kad su savo specialybe niekur neįsidarbinsiu, bet su svo rankomis jau dabar pilna užsakymų.
Kas tavo darbe sunku, kas malonu?
Aš visgi toks labiau intravertas, tai man smagiau pats darbas negu kalbėtis su žmonėmis. Mėgstu tikslumą, konkretumą, kartais to paties norisi tikėtis iš klientų taip pat. Bet jie dažnai tiesiog kalba kažką neaiškaus, ne visada supranta, ko išvis patys nori iš manęs, kokių tų baldų jiems reikia ir pan. Dėl to ir teko pastaruoju metu padaryti plėtrą. Pasamdžiau vadybininką, kuris paima tam tikrą procentą, bet viską susiduria su žmonėmis, o aš galiu tiesiog dirbti.
Ačiū!