Mokiniai, dešimtokai ir dvyliktokai, artėjant kalbėjimo įskaitų datai vis labiau nerimauja. Pateiktos kalbėjimo temos ir potemės neretai pasirodo labai keistos, menkai suprantamos ir be galo filosofinės. Vien jas išsirinkti būna tikrai sunku. Tačiau tikrai nėra neįmanoma. Reikia tik atsižvelgti į kelis pagrindinius dalykus ir kalbėjimo potemes jums bus daug aiškesnės, paprastesnės ir dvejosite gerokai mažiau.
Pirma taisyklė – nesirinkite to, ką renkasi dauguma. Žinoma, tai galimas variantas, tačiau tik tuo atveju, jei tai sutampa su žemiau išvardintais punktais. Tačiau rinktis potemę pagal tai, ką renkasi kiti, ir yra pirma didelė jūsų klaida. Turite mąstyti pats. Įsivaizduokite paprastą situaciją. Esate sporto ir kompiuterinių žaidimų mėgėjas. Tai – pagrindiniai jūsų laisvalaikio užsiėmimai. Visu laisvu laiku domitės šiomis sritimis. Tuo tarpu jūsų klasiokai – užkietėję filologai, laisvalaikiu kremtantys vieną knygą po kitos, nieko neišmanantys apie sportą ir vos užlipantys į penktą aukštą. Natūralu, jog dauguma jų rinksis ką nors apie knygas, rašytojus ar panašiai. Tačiau ką apie tokią kalbėjimo potemę galėsite papasakoti jūs? Ko gero nieko.
Kita taisyklė – atsigręžkite į save. Ši taisyklė glaudžiai susijusi su pirmąja. Pamačius kokios įvairios yra kalbejimo temos sąrašuose, reikia ieškoti ko nors pažįstamo, mielo, suprantamo. Čia puikiai tiktų atvirkščias aukščiau minėtas pavyzdys. Jei mėgstate knygas ir puikiai gaudotės išeivijos lietuvių literatūroje, kam bandyti eiti su banda ir pristatinėti žmogaus ir gamtos sąsajas ar kitokias masiškai besirenkamas banalybes. Kalbėdami apie knygas jausitės kur kas geriau, užtikrinčiau, laisviau. Vertimo komisija natūralumą greitai pastebi. Tai – neabejotinas privalumas.
Trečia taisyklė – rinkitės aiškias temas ir potemes. Ne paslaptis, jog toli gražu ne kasmet visos kalbėjimo potemės būna aiškios. Vienos jų iš karto reikalauja griežtų ir konkrečių argumentų, vos pamatę nujaučiate, ką pasakosite. Tuo tarpu kitos atrodo be galo abstrakčios, ne iki galo aišku, ko reikalaujama. Natūralu, jog nepasiklysti abstraktybėje bus kur kas sunkiau. Ši taisyklė labai praktiška – kam rizikuoti lendant į nors ir įdomią, tačiau abstrakčią ir nekonkrečią temą. Jei jūsų argumentai kalboje bus neužtikrinti, pavyzdžiai netiesioginiai, o apibendrinimas blankus, tikėtis gero įvertinimo bus labai sunku. Tad būkime praktiški. Jei matote temą, kurioje argumentavimas ir išvados atrodo bus paprastos ir aiškios, ją ir rinkitės. Žinoma, pasinagrinėję aukščiau aprašytas taisykles.
Ketvirta taisyklė – iš pradžių pasirašykite potemės planą. Turbūt jau žinote, kad ir mokykloje yra privaloma mokytojams pristatyti savo kalbėjimo planą. Už jį yra skiriami trys taškai iš aštuoniolikos. Plane turime trumpai parašyti įžangą, dėstymo teiginius, juos pagrindžiančius argumentus ir apibendrinimą. Susidėliojus šiuos rėmus, daug lengviau pasirašyti visą kalbėjimą. Plano pabaigoje turite nurodyti šaltinius, naudotą literatūrą ar internetinių puslapių adresus, kuriais naudodamiesi parašėte teiginius ir kitą informaciją.