Pagaliau pasibaigusios vasaros statybos privertė sunerimti: kieme visur mėtosi skalda, žvyras. Tiek daug įvairių atliekų, ir niekas nežino, kur jas toliau dabar dėti. Tad tenka apie tai gerai pamąstyti ir nuspręsti, kaip veikti jau dabar… Nutarėme, kad skalda gali būti išvežta tolyn už sodo, o didesni gabalai turės būti išvežti į mokamą tokių atliekų supirkimo aikštelę. Juk visgi kažkaip norisi susitvarkyti kiemą, kad būtų galima jame ir toliau gyventi. Iš kur tos visos birios medžiagos?
Kas liko maišant betoną
Kadangi reikėjo išbetonuoti kūną, tai ir šiek tiek tų atliekų atsirado. Buvo maišomas betonas, ir jį maišant atsirado tokios atliekos. Visa tai susiveda į viena – jeigu nori, kad neliktų jokių atliekų, jokios skaldos ar kitų birių medžiagų, turi kone samdyti profesionalius statybininkus, jie gal ir padarys taip, kad viskas būtų tvarkingiau. Bet, aišku, už skaldos ir šiukšlių išvežimą jiems irgi turėsi sumokėti. Juo labiau, kad čia nėra tokia skalda, kuri būtų savaime vertinga. Tikrai yra pardavinėjamos birios medžiagos, kurias žmonės perka ir naudoja statybose, bet jos nepanašios į tas, kurias turime čia.
Viena iš priežasčių, kodėl žmonės taip mėgsta medinį interjerą, yra medienos kvapas. Net nulakuotas medis skleidžia savo ypatingą kvapą, kurį gali jausti tiek atėjęs į žiemą nešildomą, kelias savaites nejudintą medinę pirtelę, tiek įžengęs į šiltą medinę palėpę. Jeigu medienos kvapų neužgožia kiti namų aromatai, mes paprastai lengvai galime jausti šį nuostabų aromatą. Meistrai siūlo naudoti tokią kvapų paslaptį: kas pusę metų paimti kurias nors medinio interjero dalis ir patrinti su švitriniu popieriumi. Nebijokite, kad kažkur nusitrins lakas, juk nedaug. Nebent tai panaikins spalvą – tuomet patrinkite tokiose vietose, kurių nesimato, kurios gal net nedažytos. Tai padarius, tose vietose vėl pusę metų sklis šviežias medienos kvapas.
Kadangi sakiau, kad tai ilgai buvo mano hobis, tai natūralu, kad ir pradėjau dar tada, kai nedirbau. Turbūt mokyklos metais su kitais berniukais smagiai leisdavome laiką per darbų pamokas. Ne visi vaikai turi tokius gerus darbų mokytojus, kokius mes turėjome. Vienas mokydavo dirbti su metalais, kitas su mediena. Man labai patiko darbų pamokos, būdavo, ir grįžęs dar ką nors pagamindavau. Tėvai džiaugdavosi, kai padarydavau gerų daiktų. Nors pas mus mokykloje visi dar darė tik rakandus virtuvei, man kilo noras bandyti pačiam padaryti ir virtuvės baldus. Dėl to pagaminau stalus, kėdes, spintelę vieną.
Taip, kaip pasensta žmogaus oda, taip panašiai sensta ir atitinkamos mašinos autodalys. Todėl ir kėbulas automobilio, tarsi mūsų oda, su laiku pasidaro prastos kondicijos. Tad tenka susitaikyti su tuo, kad kėbulas pasidaro nusilupusiais dažais. Kažkur parūdija ir šonas. Jeigu spalva tokia neutrali, tarkime, juoda, kartais vairuotojai ir mašinos savininkai patys kartas nuo karto užsitepa teptuku juodo dažo ar lako ant tų vietų, kur pasilupę. Tačiau, aišku, kompleksinis mašinos „odos“ atnaujinimas būtų geriausias dalykas – iškart matytumėte, kaip atrodo naujai mašina, kai ji perdažoma.
Bet kuriuo atveju, šiandienos mūsų turinio eiga bus ženkliai konkretesnė, jeigu būtų galima taip teigti – turime omenyje tai, kad straipsnyje sieksime paaiškinti apie paslaugą