Kai kartais matote turguje, kur pardavinėjami akumuliatoriai pigiau, arba kur kažkas lyg niekur nieko pardavinėja neblogai atrodančias labai pigias padangas, o gal muzikinį automobilio grotuvą už kelis eurus – tai gali būti, kad čia vagių grobis. Ką vagys griebia iš automobilių?
Muzikos grotuvai
Tai – dažniausia mašinų plėšimo priežastis. Dėl to dauguma žmonių stengiasi muzikos grotuvus įsimesti į kokią nors saugyklą, vadinamąjį bardačioką priekyje. Tada galima įsidėjus ten grotuvą jaustis saugiau ir tikėti, kad netrukus galėsi vėl sėsti į mašiną ir važiuojant klausytis muzikos. Tačiau kartais nepavyksta vis tiek apsaugoti automobilio. Ypač, jeigu gyvenimas vyksta kažkur narkomanų rajone. Tiems būna nė motais, ar juos kas pagaus, ar ne – jie stveria akmenį, išmuša langą ir pasigriebę magnetofoną bėga kuo greičiau nuo mašinos.
Filmavimo kameros
Jeigu seniau į saloną būdavo verta įsilaužti dėl grotuvo, tai dabar vilioja ir dar vienas masalas – automobilyje esantys vaizdo registratoriai arba filmavimo kameros. Dažnai žmonės nesaugiuose rajonuose taip pat stengiasi tokius daiktus pasiimti su savimi, nepalikti nesaugioje zonoje. Tačiau ir čia pasitaiko visokių kuriozų ir kartais deja tenka labai nusivilti, supratus, kad ir čia gali atsitikti nelaimių. Dėl to kaip ir grotuvą, taip ir filmavimo kamerą geriau pasiimti su savimi arba paslėpti mašinoje taip, kad vagys suabejotų, ar verta į ją laužtis ir iš jos kažką imti. Tiesa, kartais matydami pro langą kažkokią rankinę, jie irgi įsilaužia.
Kaimynai dažnai sako, kad 
Kas galėtų pasakyti, kad vonia, kurioje dabar esame, yra ta pati, kurioje buvome ir prieš mėnesį? Remontas su minimaliomis išlaidomis, nauji 
Šioje šeimoje vyras yra lietuvis, o motiris rusė, tačiau jie visi kartu gyvena Didžiojoje Britanijoje. Šeimos vyras sako, kad vaikai kartais jau geriau vertimus jiems daro iš anglų kalbos, negu kad patys supranta. „Vaikai tikrai labai greitai mokosi. Mes patys kartais dar iki dabar sunkiai susikalbame. Jeigu tik ilgiau pabūni savame rate, tai jau išėjęs į gatvę iškart ir jautiesi toks svetimas, toks, kuriam sunku ta svetima kalba kalbėti, jau nebegaliu gerai nieko tarsi padaryti. Tačiau svarbiausia man, aišku, yra, kad tų vertimų nereikėtų kartoti daug kartų, vaikas iš karto viską prisimena. Taip yra, vaikai auga, iš pradžių mes būname jų mokytojais, o paskui jie pasidaro mūsų. Šiaip dažnai šeimoje kalbamės rusiškai, nors būna, kad ir lietuviškai, o angliškai kalbamės tada, kai vaikai pradeda su mumis taip kalbėtis. Juokingas toks pasiskirstymas – žmona ima kažką pasakoti rusiškai, aš pritariu lietuviškai, vaikai klausinėja angliškai. Tik vienintelis dalykas tas, kad jie nesupranta, jog čia yra skirtingos kalbos. Darželyje jie bendrauja angliškai, jiems gal atrodo, kad čia yra grynai mūsų šeimos specifika, tie kalbų mišiniai“, – sako vyras.