Pirmasis pjuklas pas šį jauną medienos verslo savininką atsidūrė dar vaikystėje, o dabar žmogus džiaugiasi, kad dirba darbą, kurį myli, ir visą dieną užuodžia patį skaniausią kvapą – medienos.
Medienos darbais užsiimdavo senelis
Vyras sako: „Tais laikais tokie kaip benzininiai pjūklai dar neegzistavo. O gal ir egzistavo, bet senelis jų tikrai neturėjo. Prisimenu jį nuo vaikystės savo mažose dirbtuvėlėse, kuriose man būdavo labai smagu. Senelis dirbdavo su medžiu. Jis buvo ir tautodailininkas, ir drožėjas, jo darbai iš esmės visai kitokie negu tie, kuriuos aš darau savo versle. Tačiau principas panašus: medienos darbai visada būdavo smagūs. Ir man labai kvepėdavo medis. Aš mėgdavau pasiėmęs irgi pagaliuką kažką drožinėti su tokiu neaštriu peiliuku, kurį man senelis duodavo“, – prisimena jis.
Liko keletas senų įrankių
Praėjus daug metų po senelio mirties, jaunas vyras nuvyko į vaikystėje mylėtas vietas. Garaže vis dar stovėjo senas pjukla, surūdijęs oblius, kreizavimo staklės. Tuo metu jis kaip tik buvo išėjęs iš darbo, kuriame daugiau nebegalėjo išbūti, taip sunku ten buvo dirbti beprasmius dalykus. Atvykus į senelio senąsias dirbtuves, paėmė sentimentai ir kilo mintis imtis veiklos su mediena. Juk tai dalykas, kuris visada patikdavo, yra ir vieta ten, ir dalis senų, bet dar tinkamų naudoti nesenstančių įrankių.
Nusipirko pirmąjį benzininį pjūklą
Pirmuosius medienos darbus vyras darė su esamais įrankiais. Pirmasis pirkinys, kurio jis dairėsi, buvo benzininiai pjūklai, labai reikalingi apdorojant medieną. Žinoma, įsteigus masinės gamybos cechą, jau ir įrankių reikia visai kitokių, kur kas rimtesnių. Tada vienas su benzino pjūklu nepasidarbuosi. Tačiau pradžiai tai buvo ženklus patobulinimas ir laiko sutaupymas – kaip nuo dviračio pereiti prie automobilio.
Pamažu susipirko stakles
Žengiant toliau, jis nusipirko ir stakles. Pirmiausia pjovimui įvairiais kampais, pjovimui rąstams, o vėliau ir tekinimo bei visokias kitokias. Taip viskas ir ėmė augti, plėstis. Įrankių ir įrangos įsigijimui jis pasinaudojo ir Darbo biržos subsidija, ir taip viskas ėmė plėstis.
Atidarė savo medienos versliuką
Praėjo jau keleri metai nuo tos dienos, kai pasimetęs vaikinas ieškojo savo vietos po Saule. O dabar jis labai džiaugiasi. Viena vertus, jis daro tai, kas jam širdžiai miela, kita vertus, jis ir plečia tradiciją, senelio plėtotą verslą. Ir galiausiai – finansiškai jam taip pat tai yra pakankamai pelninga veikla.