Apie Lietuvos miestus

Man aštuoni metai ir aš dar mačiau nedaug šiame pasaulyje. Mokykloje mediniai langai pasidengė lengvu šerkšnu, nes žvarbus lapkritis jau buvo panašus į gruodį, o gruodis – į Aliaską. Visur sniegas, sunku praeiti. Smagu prabusti rytais nuo to garso, kuris atsiranda valytojams vesidarbuojant su kastuvais lauke. Aš irgi kasiu sniegą, kai užaugsiu.

Langai namie

Mediniai langai namie kiekvieną rytą yra padabinti šerkšno. Kuo arčiau prie palangės, tuo labiau apsitraukę šerkšnais. Kuo labiau apsitraukę, tuo storesnis ledo sluoksnis dengia stiklą. Aukščiau yra plonesnis ledas ir kurį laiką pakvėpavus į jį, o paksui ir pakasius pirštukais, atsiranda tokia proskyna. Pasidarau kiekvieną rytą tokią skylutę, pro kurią galiu žiūrėti ir matyti, kas vyksta kieme. Žiema niekada nebus tokia graži tada, kai gyveni bute mieste. Žiema graži tik kaime, kur nevyksta gyvenimas, bet vyksta metų laikai. Kai prisninga, tu turi sniegą, kai prisninga tavo kieme, turi sniegą savo kieme. Kai žiūri pro skylutę, matai savo kiemą. Mieste tu neturi nieko, ir langai vis tiek apšerkšnija. Kaime, kai mediniai langai apsitraukia šerkšnu, jeigu tai tavo namai, tau jauku. Jeigu tai ne tavo namai, o esi svečiuose – tau liūdna ir tu ko nors visada pasiilgsti. Žiemą langai tokie gražūs, kad jų nereikia daugiau nieko puošti. Aš niekada nesuprantu, kas būna nupiešta ant langų – lyg kažkas panašaus į augalus, lyg mišką, tokie piešiniai, kuriuose kažką atordo jau tuojau pamatysi, bet paskui vis tiek nepamatai, o galiausiai viskas nutirpsta.

Langai mokykloje

Skaityti straipsnį “Puošiu langus Kalėdoms” »

Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje. Svarbus pramonės, transporto, mokslo ir kultūros centras, Laikinoji sostinė. Kauno miesto savivaldybės, Kauno rajono savivaldybės, arkivyskupijos centras.

Miestas yra beveik pačiame Lietuvos centre, Lietuvos Vidurio žemumoje, išsidėstęs didžiausių šalies upių Nemuno ir Neries santakoje. Prieš miestą, užtvenkus Nemuną, suformuotos Kauno marios. Kitoje Miesto pusėje telkšo Lampėdžio ežeras.

Kaunas iškilęs apie 70–80 m virš jūros lygio. Aukščiausias miesto taškas yra IX forte (100,1 m), žemiausias – Nemuno vagoje ties Lampėdžiais. Miesto centrinė dalis yra tarp Nemuno ir Neries upių, žemumoje, 30–35 m aukštyje virš jūros lygio, apsupta trijų – Žaliakalnio, Aleksoto ir Šilainių kalvų.

Miesto klimatas žemyninis, šalčiausias – sausio, šilčiausias – liepos mėnuo. Per metus iškrenta apie 630 milimetrų kritulių. Vyrauja pietvakarių krypties vėjai. Mieste yra daug saugomų teritorijų, draustinių, kuriuose aptinkami į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gyvūnai. Gražiausi mieste parkai – Ąžuolynas, Pažaislio ir Panemunės šilai.

Pagrindiniai Kaune aplinkos teršėjai yra transportas, pramonės ir energetikos įmonės. Geriamajam vandeniui paruošti naudojamas gruntinis ir paviršinis vanduo, išgaunamas keturiose miesto vandenvietėse.

2008 m. rugsėjo 16 d. Marvelėje pradėti eksploatuoti modernūs biologinio nuotekų valymo įrenginiai. Išvalytas vanduo atitinka Europos Sąjungos reikalavimus.

Find all the info that you need about “ all inclusive resort luxury-resort-bliss “ at www.luxury-resort-bliss.com

Vilnius – Lietuvos sostinė ir didžiausias šalies miestas, Vilniaus apskrities, rajono ir miesto savivaldybės centras. Įsikūręs šalies pietryčiuose, Neries ir Vilnios santakos. Vilnius yra arkivyskupijos centras, nuo 1579 m. – universitetinis miestas. Sostinėje veikia aukščiausios valdžios institucijos – Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė, ministerijos, Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai, užsienio valstybių ambasados ir atstovybės, diplomatinės misijos, tarptautinių organizacijų atstovybės. Vilniaus senamiestis yra vienas didžiausių Rytų Europoje ir 1994 m. įrašytas UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, Pajūrio žemumoje prie Dangės žiočių. Miestas yra Klaipėdos apskrities centras, yra Klaipėdos miesto savivaldybė (su 1 seniūnija), Kuršių nerijos nac. parko ir Pajūrio regioninio parko direkcijos, 17 pašto skyrių (centrinis LT-91001). Pagrindiniai susisiekimo taškai yra Klaipėdos geležinkelio stotis, autobusų stotis, jūrų uostas. Klaipėdoje yra 23 viešbučiai, 10 svečių namų, 6 katalikų bažnyčios, 3 stačiatikių cerkvės, 2 sentikių cerkvės, 1 sinagoga, 1 evangelikų liuteronų bažnyčia, 5 muziejai, 4 teatrai ir 15 sporto centrų.

Oficiali miesto diena – rugpjūčio 1-oji (miesto gimtadienis), kasmet liepos mėnesio pabaigoje mieste vyksta Jūros šventė, taip pat Klaipėdą garsina kasmetinis tarptautinis pilies džiazo festivalis. Per miestą teka trys upės: Akmena (Dangė), Smeltalė ir Kretainis. Nuo sostinės Vilniaus Klaipėda nutolusi 311 km į šiaurės vakarus.

Didžioji miesto dalis yra ryčiau jūros ir marių. Klaipėdoje yra dvi perkėlos: senoji (miesto centre) ir naujoji (į pietus nuo centro). Išilgai Kuršių marių yra didelis uostas, kurio šiaurinis kraštas siekia Baltijos jūrą, o pietinis baigiasi ties Malkų prieplauka – Kuršių marių įlankėle, esančia ties Kiaulės Nugaros sala; čia yra tarptautinė jūrų perkėla. Klaipėdoje yra unikalus jūrų muziejus ir delfinariumas. Šiauriau Klaipėdos išlikusios natūralios kopos, veda pėsčiųjų ir dviračių takai į Palangą.